Vaikiškų kėdučių priežiūra: kaip valyti ir kokių klaidų vengti

Vaikiškos automobilinės kėdutės – būtina mažamečių šeimos narių saugių kelionių sąlyga. Tačiau vaikus turintys vairuotojai puikiai žino, kad  auginant mažylius automobilio salonas reikalauja dažnesnio tvarkos palaikymo, daugiau dėmesio tenka skirti ir pačių kėdučių priežiūrai.

Pasak „Švaros brolių“ automobilių švaros centrų tinklo vadovo Algirdo Plečkaičio, vairuotojai supranta švaros svarbą ir vaikiškoms kėdutėms ima skirti vis daugiau dėmesio – jos tampa neatsiejama automobilio salono dalimi, kuri reikalauja tokios pat, o neretai – ir dar kruopštesnės, priežiūros.

„Jei anksčiau prieš atvykdami valyti automobilio salono žmonės išimdavo vaikiškas kėdutes, dabar priešingai – prašo jas išvalyti. Vaikiškos kėdutės įprastai susipurvina greičiau nei visas salonas, todėl svarbu mažaisiais keliautojais tinkamai pasirūpinti“, – sako A. Plečkaitis.

Svarbu neleisti dėmėms įsisenėti

Tokios kėdutės reikalauja atidesnio valymo dar ir dėl to, kad jose yra daug įvairių įlinkimų, ertmių, užsegimų, kitų komforto elementų, kur kaupiasi purvas, dulkės, trupiniai. Jei šios terpės nevalomos, čia ima veistis bakterijos, įsimeta pelėsis. Todėl ekspertas rekomenduoja vaikiškas kėdutes valyti ne rečiau nei kartą per mėnesį.

„Puikai suprantame, kad vaikai turi savo gyvenimo ritmą: jie valgo ir geria dažniau, tą daro kelionių metu, todėl natūralu, kad kėdutės susipurvina greičiau – atsiranda maisto, purvo dėmės, svarbus tampa higienos klausimas, o norisi užtikrinti ir estetinį kėdutės vaizdą“, – komentuoja jis.

Pasak A. Plečkaičio, dažniausiai pasitaikančios dėmės – organinės kilmės, tai purvas, maisto atliekos, įvairūs maistiniai dažai, arbatos, kitų gėrimų paliktos dėmės. Tokius nešvarumus pašalinti nėra sudėtinga, svarbu naudoti tinkamas, specialiai tam pritaikytas priemones.

„Išvalyti galima praktiškai bet ką, tačiau svarbu neleisti dėmėms įsisenėti. Čia reiktų vadovautis paprasta taisykle – jei, tarkime, maiste yra pigmento – kokio nors natūralaus ar sintetinio dažiklio, valant tokias dėmes laikas nėra sąjungininkas, kuo ilgiau uždelsime, tuo pašalinti dėmę bus sudėtingiau“, – sako jis.

Netinkamos valymas gali sugadinti kėdutę

Tačiau labai svarbu ne tik neuždelsti, bet ir pasirinkti tinkamas valymo priemones. Ekspertas pastebi, kad dažniausiai pasitaikančios klaidos padaromos naudojant neaiškios kilmės valiklius arba neįvertinus audinio priežiūros rekomendacijų – taip kėdutes galima ir sugadinti.

„Pirmiausia rekomenduočiau įsitikinti, kad valiklis konkrečiam audiniui tinkamas, taip pat atkreipti dėmesį į kėdutės gamintojo nurodymus dėl medžiagų priežiūros. Pirmiausia vertėtų pabandyti išvalyti mažą plotą, įsitikinti rezultatu“, – sako A. Plečkaitis.

Jo teigimu, neretai pasitaiko, kad savarankiški bandymai imtis kėdučių švarinimo sukelia daugiau rūpesčių nei naudos – vėliau specialistams tenka šalinti nebe dėmes, o audinyje likusias veikliąsias medžiagas.

„Pamatę, kad audinyje liko cheminių medžiagų, žmonės imasi jį plauti, naudoja ūkinį muilą. Tuomet kėdutę per daug sušlapina, ji prisigeria drėgmės, muilas ima putoti, atsiranda naujos dėmės, nemalonus kvapas. Be specialios įrangos pašalinti drėgmę tampa gana sudėtinga, poralonas ją pritraukia ir labai sunkiai atiduoda“, – tikina pašnekovas.

Naudojamos tik ekologiškos priemonės

Pasak jo, prieš imantis savarankiškų darbų, verta pasikonsultuoti su profesionalais. Švaros specialistai patars, kaip elgtis, kad valymo priemonių neliktų ant kėdutės paviršių, kad kėdutėje neliktų drėgmės.

„Švaros centruose naudojamos tik ekologiškos priemonės, jos saugios tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tai ypač aktualu ir šiltuoju sezonu, kai oda tiesiogiai kontaktuoja su sėdynių paviršiais, naudojame tik antialergines priemones“, – sako „Švaros brolių“ atstovas.

Dar vienas jo patarimas – bent kartą į ketvirtį pakeisti pačios kėdutės vietą automobilyje – taip pavyks apsaugoti kitas automobilio sėdynes nuo išsėdėjimų. Tai daryti ypač aktualu odiniuose salonuose – įprastai kėdutės turi įvairių kietų elementų, atsikišusių detalių, kurios laikui bėgant gali ištampyti odą, palikti įspaudų. Tokiu atveju reguliarus jos vietos pakeitimas padėtų išvengti dėl mechaninio poveikio kylančių grėsmių.