Kolegoms iš CSDD – lietuviškos patirties injekcija

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ bendradarbiavimas su Latvijos kelių eismo saugos direkcijos CSDD (Ceļu Satiksmes Drošības Direkcija) specialistais vyksta nuo pat tos dienos, kai tik šis transporto priemonių saugos „filtras“ pakeitė sovietmečiu buvusią (ne)tvarką ir automobilių apžiūrą „iš akies“. Šiomis dienomis Vilniuje viešėjo CSDD Techninės kontrolės inspekcijos ir sertifikavimo padalinio komanda – vadovas Aldis Adiņš su kolegomis Uldžiu Zandbergs ir Ainarsu Abolinš.

Pasakodamas apie vizito tikslus Aldis Adiņš teigė, kad darbotvarkėje buvo keletas punktų, bet daugiausia dėmesio skyrėme sunkvežimių stabdžių sistemos efektyvumo matavimams.

„Nors viskas gana tiksliai aprašytas ES direktyvose ir daug improvizacijų čia negali būti, visgi skirtingose Europos šalyse naudojamos skirtingos metodikos. Nuo šio pasirinkimo priklauso ir procedūros trukmė, ir patikros įrangos komplektacija. Mūsų TA stotyse kaip ir Lietuvoje daugiausia naudojama „Maha“ technika, panašios duomenų valdymo programos, todėl turim daug bendrų vardiklių ir temų diskusijoms“, –  teigė A. Adiņš.

Bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius savo ruožtu pripažino, kad daugiausia klausimų kyla ieškant būdų  kaip imituoti apkrovą tikrinant pneumatinę sunkvežimių stabdžių sistemą, kad matavimų rezultatas būtų kiek galima tikslesnis.

„Patikros metodų, kaip ir stabdžių stendų tipų, yra keletas. Galima ir iškelti stabdžių stendą ties viena ašimi, ir tą ašį pritraukti, ir pasirūpinti papildomu kroviniu. Mes dažniausiai naudojame hibridinį būdą, kai stendo iškėlimas (taip didžioji dalis sąstato masės tenka vienai puspriekabės ašiai) slėgis, nes jis paprastas ir mažiausiai imlus laikui. Tiesa, toks stabdžių stendas šiek tiek brangesnis už tokios  funkcijos neturinčius. Tai  gana naujas dalykas, todėl visi eksperimentuoja ir ieško parankiausio sprendimo“, – pastebi R. Vėlavičius.

Su kolegomis iš CSDD taip pat kalbėta apie reikalavimus taikomus automobiliams iš trečiųjų šalių – spalvinės žibintų gamos, jų perdirbimo, kai kuriuos pakabos konstrukcijos ypatumus ir pan.

Beje, pirmąsias „Covid-19“ pandemijos bangas Latvijos TA sistema įveikė naudodama beveik identiškas priemones, kaip ir Lietuvoje: buvo daug dėmesio skiriama asmens apsaugos priemonėms bei dezinfekcijai, o automobilių šeimininkai į patikros patalpas nebuvo įleidžiami. Tačiau po ilgų diskusijų nutarta atsisakyti TA galiojimo pratęsimo, nors ES direktyvos tokią galimybę numatė. Taip buvo išvengta transporto srauto išbalansavimo ir „potvynio“ karantinui pasibaigus.