Pernai elektromobilių rinka Lietuvoje augo 2,2 karto. Kokios prognozės ateičiai?  

2020-aisiais  elektromobilių rinka Lietuvoje ūgtelėjo 2,2 karto. Ką rinkos ekspertai prognozuoja šiais metais ir ką mano apie valstybės paramą perkantiems elektromobilius bei esamą jiems infrastruktūrą? Kada ateis metas, kai naujų elektrinių transporto priemonių pardavimas bus bent jau toks pat kaip tradicinių automobilių? Atsakymų į šiuos klausimus ieško Aplinkos apsaugos instituto specialistai.

„Regitros“ duomenimis, šių metų sausio 1-ąją Lietuvoje buvo įregistruoti 2 496 M1 klasės lengvasis automobilis, kurių galios šaltinis yra tik elektra – beveik 1,8 karto (78,7 proc.) daugiau nei prieš metus. Vien per 2020 metus šalyje buvo įregistruoti 1 184 elektromobiliai, arba 2,2 karto daugiau nei per 2019-uosius (529). Kokio elektromobilių rinkos Lietuvoje augimo reikėtų laukti šiais metais ir kokie veiksniai stabdytų rinkos augimą?

Dalijimosi automobiliais platformą „CityBee“ valdančios „Modus Group“ darnaus judumo projektų vadovas Aurimas Drūtys prognozuoja, kad 2021 metais Lietuvos elektromobilių rinka gali paaugti dar 150 proc. ir pasiekti 3 000 registracijų per metus. „Rinkos augimą skatins gerėjanti infrastruktūra ir naujų modelių pristatymo gausa. Augimą lėtintų nepratęstos valstybės šiuo metu taikomos subsidijos, panaikintos elektromobilių lengvatos miestuose, tokios kaip leidimas važiuoti autobusų juosta ar nemokamas elektromobilių stovėjimas viešosiose miestų vietose“, – sako A. Drūtys.

 

Bendrovės „Kia Auto“ pardavimų vadybininkas Karolis Judzentavičius prognozuoja apie 30-40 proc. naujų elektromobilių rinkos augimą, nes ją pasieks itin daug naujų elektromobilių modelių. Naudotų elektromobilių rinka, anot jo, paaugs kur kas labiau nei naujų dėl mažėjančios vidutinio naudoto elektromobilio modelio kainos ir platėjančios pasiūlos.

„Rinkos augimą skatins didelis naujų debiutuojančių modelių skaičius, auganti elektromobilių gamyba ir, žinoma, subsidijos. Tačiau vis dar išliksiantis aukštas kainų lygis yra rinkos augimą stabdantis veiksnys“, – mano K. Judzentavičius.

„Volkswagen“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalims Justas Nekrošius šiais metais tikisi elektromobilių rinką paaugsiant dvigubai ar net trigubai, o tam daugiausia įtakos turės didėjantis elektromobilių populiarumas ir besikeičiantys vartotojų įpročiai – žmonės skaičiuoja bendrus automobilio mėnesio kaštus.

„Prie augimo didele dalimi prisidės faktoriai, kad „Volkswagen ID.3“ bus parduodamas visus metus (2020-aisiais prekyba vyko tik 3,5 mėn.). Be to, Lietuvos elektromobilių segmento lyderio „Volkswagen e-up!“ skiriama kvota Lietuvai šiais metais yra didesnė. Lėtinti rinkos augimą gali nepakankama pasiūla: dėl baterijų trūkumo pasaulyje kai kurie gamintojai negalės patenkinti kylančios elektromobilių paklausos“, – komentuoja J. Nekrošius.

Pernai gamybos kvota išparduota per porą mėnesių, o iš viso parduoti 137 „Volkswagen“ elektromobiliai.

Bendrovės „Fakto Auto“ marketingo vadovas Vaidotas Kviklys sako, kad vis dar yra daug nežinios dėl COVID-19 pandemijos ir tai apsunkina prognozavimą. Tačiau jis preliminariai vertina, kad elektromobilių segmentas rodys didžiausią pokytį, lyginant su vidaus degimo varikliais varomu transportu, ir 2021 metais elektromobilių registracija Lietuvoje pasieks bent 3 500.

„Priežastys, lemsiančios rinkos augimą, būtų didėjantis elektromobilių pasirinkimas ir mažėjančios jų kainos, tęsiama skatinimo programa juos įsigyjantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, plečiama elektromobilių įkrovimo infrastruktūra. Bendra Lietuvos ekonominė situacija, nebuvimas sąlygų pasikrauti elektromobilius daugiabučių gyventojams (tai – gal net pagrindinė problema, kuri atbaido galimą pirkėją) – veiksniai, turintys įtakos mažesniam rinkos augimui“, –  komentuoja V. Kviklys.

Iki šių metų vasario kompensacinė išmoka vienam fiziniam asmeniui už įsigytą naują M1 klasės elektromobilį siekia 4 000 eurų, o už naudotą – 2 000 eurų. Juridiniai asmenys gali gauti 4 tūkst. eurų subsidiją tik už naują M1 klasės elektromobilį ir 10 tūkst. eurų – už naują M2 klasės elektromobilį (mikroautubusą). Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija tiek privatiems asmenims, tiek bendrovėms skiriama už sunaikintą seną transporto priemonę.

Ar paramos užtenka?

Rinkos ekspertai sutaria – svarbiausia, kad parama perkantiems elektromobilį būtų pratęsta ir po sausio mėnesio. Juridiniams asmenims, siekiantiems paramos, reikėtų paprastesnės tvarkos, galbūt patraukliau būtų mažinti pridėtinės vertės mokestį. O dėl didesnės subsidijos elektromobilį įpirktų daugiau žmonių.

A. Drūtys sako apskritai pasigendantis strateginio valdžios požiūrio ir tarpusavyje suderintų priemonių, o dabar aktualūs Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimai nėra pritaikyti ilgalaikei elektromobilių plėtros strategijai – kompensacijos yra sąlyginai mažos, o patys kvietimai yra fragmentuoti. Taip pat, yra pamiršti iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai.

„Elektromobilių rinkos augimui reikalinga infrastruktūra, o ji šiuo metu yra kritinė namų ūkiuose, daugiabučių kiemuose, prekybos ir pramogų vietose ir pagrindiniuose keliuose. Daugeliu atvejų elektromobiliai yra kraunami nakties metu, todėl paskatos įrengti ne tik greitojo, bet ypač lėtojo krovimo taškus (jungtis) būtų vienas iš esminių dalykų“, – mano „Modus Group“ atstovas.

Jis taip pat mini ir kitus reikalingus žingsnius, kurie skatintų netaršių elektromobilių pirkimą: biurokratinės naštos panaikinimas namų ūkių savininkams, nes dabar, siekiant įsirengti jungtį, reikalingas projektas ir kiti dokumentai, o tai reikalauja daug laiko. Tarp kitų žingsnių – konkurencingesnė elektros kaina elektromobiliams, pvz., mažinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo dydį arba atliekant kitas kainos korekcijas, taip pat papildomų juostų, skirtų tik elektromobiliams, miestuose įrengimas.

„Fakto Auto“ specialistas teigia, kad rimta paskata pereiti prie netaršaus transporto būtų gerokai didesnis elektromobilių įkrovimų stotelių skaičius miegamuosiuose rajonuose, o „Volkswagen“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalims – įkrovimo stotelių tinklo plėtra ir rekomendacijos valstybinio sektoriaus įmonėms iš dalies formuoti automobilių transporto parką iš elektromobilių.

„Poreikis didesniam įkrovimo stotelių tinklui Lietuvoje dabar yra nemažas. Įvertinus ir tai, kad po 5 metų rinkoje bus daug naudotų elektromobilių, įkrovimų stotelių skaičius turėtų padidėti trigubai. Aš net labai norėčiau, kad pasektume Vokietijos pavyzdžiu, kur kiekviena degalinė turės įsidiegti elektromobilių įkrovimo stotelę, jei norės tęsti verslą. Ir tai – manau gana protingas žingsnis, nes tas 20 minučių, kol krausi automobilį, galėsi šiltai ir jaukiai kramsnoti dešrainį ar gerti kavą“, – kalba V. Kviklys.

„Fakto Auto“ atstovo nuomone, rinkos augimą skatins ne tik didėjanti įperkamų modelių pasiūla, bet ir artėjimas prie elektromobilių ir vidaus degimo variklių transporto priemonių kainų pariteto: „Jau dabar elektromobilių kainos beveik susilygino su įprastų automobilių kainomis. Technologijoms sparčiai tobulėjant, baterijų gamybos savikaina, kuri ir sudaro didžiausią elektromobilio kainos dalį, vis mažėja. Planuojama kad jau 2022 metais elektromobilio ir vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių kainos susilyginus. Įsivertinus eksploatacinius elektromobilio privalumus tai bus išties geriausias variantas. Ir tie žmonės, kurie renkasi dabar, o ne laukia dar 5-10 metų, kol antrinėje rinkoje bus dvigubai pigesnių elektromobilių, vadinu inovatyviais žmonėms, nes jie galvoja savo galva ir nori būti technologijų priešakyje.“

K. Judzentavičiaus teigimu, elektromobilių modeliai dažnai būna kur kas galingesni ir geriau sukomplektuoti už vidaus degimo variklių analogus. Dėl to, lyginant panašios galios ir įrangos automobilius, kainų skirtumas gerokai sumažėja. Be to, elektromobilių išlaikymo ir eksploatacijos kaštai yra nepalyginamai mažesni ir vairavimo malonumas yra nepalyginamai didesnis. Itin svarbu ir tai, kad elektromobiliai neskleidžia jokių lokalių teršalų.

„Ekonominis faktorius yra vienas svarbiausių aspektų, stabdančių elektromobilių įsigijimą. Ieškant lėšų finansavimui reikia atkreipti dėmesį į tai, kokios baudos bus Lietuvai neįgyvendinus ES įsipareigotų rodiklių – tai turėtų padėti rasti lėšų ir realiai pradėti imtis veiksmų, didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje“, – tikina „Modus Group“ darnaus judumo projektų vadovas.

Rinkos ekspertai sutaria: didžiausias lūžis rinkoje įvyks maždaug 2025 metais, o 2030 metais naujų elektromobilių Lietuvoje bus parduodama tiek pat, kiek naujų tradicinių automobilių.

„Jau dabar visa automobilio pramonė pakeitė kryptį, tik to dar eiliniai vairuotojai dar nejaučia. Automobiliai su vidaus degimo varikliais jau po truputį eis į praeitį. Gyvename besikeičiančiame pasaulyje, todėl svarbu jau dabar ruoštis. Elektromobiliai, autonominis jų vairavimas, automobilių „bendravimas“ su kitais automobiliais, šviesoforais, visu tinklu. Tai jau dabar vyksta ir tai palies visus mus“, – apibendrina „Fakto Auto“ atstovas.