Ar automobilių gamintojams rūpi perdirbimas?

Automobilių sektoriui atitenka maždaug penktadalis viso pasaulyje išmetamo anglies dvideginio (CO2) ir jis yra viena didžiausių taršos sukėlėjų miestuose. Tačiau gamintojai, siekdami sumažinti pasekmes aplinkosaugai, ieško tvarių sprendimų. Kodėl yra taip svarbu perdirbti netinkamus naudojimui automobilius ir jų dalis?

Automobilių sektorius, kuriam priskiriama maždaug penktadalis viso pasaulyje išmetamo CO2, išliekant tokiems pat taršos augimo tempams iki šio amžiaus pabaigos bus atsakingas už daugiau kaip 0,8 laipsnių visuotinio klimato atšilimo. Be to, automobilių pramonė yra didelė gamtos išteklių vartotoja, kuri sunaudoja 80 proc. viso pasaulio gumos, ketvirtadalį viso pagaminto aliuminio ir atsiriekia apie 15 proc. pasaulinės plieno rinkos.

„Pasaulis sparčiai keičiasi ir, nors automobilių gamintojai ieško tvarių sprendimų, kaip mažinti išmetamų teršalų kiekį, sutelkti daugiau dėmesio į elektrinių bei vandenilinių transporto priemonių gamybą, tai vis tiek neišsprendžia tokių svarbių problemų, kaip išteklių išeikvojimas. Dėl to vis daugiau valstybių sutaria, kad automobilių verslas turi aktyviai įsitraukti į žiedinę ekonomiką ir daugiau dėmesio skirti pakartotiniam naudojimui bei perdirbimui“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos atstovė Vitalija Sičiūnienė.

Yra paskaičiavimų, kad laikantis žiedinės ekonomikos scenarijaus visų rūšių lengviesiems automobiliams jau 2050 metais galima būtų sumažinti išmetamą CO2 kiekį 70 proc. arba 0,4 mlrd. tonų, rašo eww.ethicalcorp.com. Pagal scenarijų automobiliai būtų vis dažniau naudojami dalijimosi paslaugai ir daug ilgesnį paros laiką, mažėtų spūsčių, turėtume mažesnes automobilių priežiūros išlaidas, mažiau žemės ir investicijų, skirtų automobilių parkavimui ir keliams, bei mažesnę oro taršą.

Perdirbimo būtinybė

Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios privalo laikytis ir Lietuva, numato lengvųjų automobilių (M1 klasės) ir mikroautobusų (N1 klasės) pakartotinio naudojimo ir perdirbimo pareigas bei užduotis. Pagal direktyvą 95 proc. lengvųjų automobilių ir mikroautobusų ardymo metu per metus susidarančių atliekų turi nukeliauti į pakartotinį naudojimą bei naudojimą, įskaitant perdirbimą, ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.

Perdirbimas ir pakartotinis naudojimas pirmiausia prasideda nuo gamybos, o vienas iš gerų pavyzdžių Europoje galėtų būti „Renault“. Daugiau nei trečdalis naujų „Renault“ transporto priemonių yra pagaminta iš perdirbtų medžiagų, įskaitant varį, plieną, tekstilę ir plastiką. Aplinkosauginiu požiūriu rezultatai yra stulbinantys: anot prancūzų gamintojo, viena perdirbta automobilio dalis sunaudoja 80 proc. mažiau energijos, 92 proc. mažiau chemikalų ir 88 proc. mažiau vandens, o gamybos procese sukuria 70 proc. mažiau atliekų nei naujas komponentas. Be to, kiekviena tokia detalė yra 30–50 proc. pigesnė, gamykla nesiunčia atliekų į sąvartyną, nes viskas yra pakartotinai naudojama, perdirbama ar kitaip apdorojama.

Yra ir daugiau gamintojų, dalyvaujančių žiedinėje ekonomikoje. Pavyzdžiui, JAV gamintojas „Ford“ automobilių dalių gamybai naudoja kavos pupelių atliekas iš „McDonald‘s“, „Caterpillar“ daugelį metų perdirba stūmoklius ir cilindrus, o „Land Rover“ Jungtinėje Karalystėje pristatė aliuminio perdirbimo programą.

„Transporto priemonės iš išsivysčiusių šalių nuolat keliauja į mažas ir vidutines pajamas gaunančias šalis, kuriose jos įgauna naują gyvenimą. Iš kitos pusės, į mažų pajamų šalis patenka daug menkos vertės automobilių, kurie po kelerių metų yra tinkami tik perdirbimui. Lietuvoje vidutinis transporto priemonės amžius siekia apie 14 metų, todėl senstantis transporto priemonių parkas reikalauja skirti daugiau dėmesio netinkamų naudojimui transporto priemonių (ENTP) ir jų naudotų dalių surinkimo sistemoms bei tinkamam jų perdirbimui“, – sako V. Sičiūnienė.

Bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomosios direktorės Kristinos Štelmokaitienės teigimu, labai svarbu, kad ENTP būtų tvarkomos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes dėl netinkamo tvarkymo (perdirbimo) į aplinką patekusios kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį ir užteršti gruntinius vandenis. ENTP negali būti ardomi asmenų, neturinčių tam leidimų ir licencijų, neeksploatuojami automobiliai negali būti paliekami be priežiūros kiemuose bei gatvėse.

ENTP ardymo metu susidaro rinkoje vertės neturinčios atliekos, kaip alyva, padangos, plastikas, guma, stiklas, salono apdailos detalės, sėdynės ar kilimėliai. Neretai tokios atliekos išmetamos bet kur ir teršia aplinką. Maža to, savivaldybės  privalo pasirūpinti bešeimininkėmis automobilių atliekomis ir už tai sumoka gyventojai. Metalo turinčios automobilių atliekos, kaip akumuliatoriai, amortizatoriai, filtrai, kėbulai, sparnai turi teigiamą rinkos vertę ir už jų pridavimą atliekų tvarkytojams galima gauti atlygį. Gyventojai daugiau informacijos apie ENTP surinkėjus ir tvarkytojus gali rasti www.atliekos.lt arba www.autotvarkymas.lt.

Gamintojų ir importuotojų asociacija vienija daugiau kaip 1 tūkst. transporto priemonių gamintojų ir importuotojų, per metus Lietuvos rinkai patiekiančių beveik 80 tūkst. transporto priemonių. Pernai asociacija finansavo daugiau kaip 4 tūkst. tonų ENTP surinkimą ir tvarkymą (perdirbimą), organizavo po ENTP ardymo susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų sutvarkymą.